pagynėti

pagynėti
pagynė́ti tr. 1. pavaryti, nuginti: Šuo šunį pagynė́[jo] J. Baltaragis pagynėjo šunį Žem. Kiti, pagynėję piemenis, griebė jaučius rš. 2. pasivyti: Aš dar tave pagynė́siu, nebijok Vkš. 3. plg. gynė́ti 2: Jau rugelius pjaut pagynė́jom Dg. Reikia pagynėti puodai mazgot Al. Pagynė́jo aštuonias klases Bn. Viena mergyštė septintą (septintus metus) gynė́[jo], kita penktą pagynė̃s Arm. Mano vargelis dar nepagynėtas Rtn. Teip ir liko tiej namai nepagynėti ik šiai dienai TŽI133. Pagynėjau mano darbus MŽ448. | refl.: Vakar pasigynėjo senieji metai Gmž. Idant vargai ir darbai veikiai pagynė́tųs DP542. Kada mes pasgynė́sim su rugiais (baigsim pjauti rugius)? Pls. 4. privarginti, nukamuoti: Kojas pagynė́[jo] (pakirto), rugius pjoviau Smn. | refl.: Pasgynė́si prie tokio sunkaus darbo Rod. Pasgynė́j[o] verkdamas vaikutis Lp. \ gynėti; apgynėti; dagynėti; išgynėti; pagynėti; užgynėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • pagynėti — vksm. Pagynėk balandžiùs nuo palángės …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apgynėti — žr. gynėti 2: Vakar apgynėjom rugius pjaut Arm. | refl.: Apsigynė̃s, viską suvalgys [į pavasarį] Lp. gynėti; apgynėti; dagynėti; išgynėti; pagynėti; užgynėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dagynėti — ×dagynėti (hibr.) 1. žr. gynėti 2: Rytoj dagynėsim rugius pjaut Lp. Eikit, vaikeliai, dagynėkit tuos rugius Švn. Kada jau dagynėsi tą biedną pelgrimavojimą savo MP38. 2. refl. mirti, galą gauti: Toj boba sirgo sirgo ir dasigynėjo Švn. gynėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gynėti — gynėti, gỹni ( ėja KlG98), ėjo tr. 1. vyti, raginti, varyti: Tinginį gynėk, miegantį žadink J. 2. baigti: Gyniù gyvenimą Lp. Dvi karves laikai ir gynì lašinius – nemoki gaspadiniaut Kč. Jau gỹni siūti Švn. Rytoj mes gynėsim rugius pjovę Lš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgynėti — tr. 1. išbaigti: Išgynėk visą sriubą iš bliūdo Lš. 2. privarginti, iškamuoti: Kad jis mus išgynėj[o] iš juoko! Lp. 3. refl. galą gauti: Kad visi toki vaikai išsigynėtų, aš negailėtau Alv. Ko neišsigynėj[o] iš juoko Lp. gynėti; apgynėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pagynėjimas — sm. (1) → pagynėti 3: Ik pagynėjimui pasaulio DP387. gynėjimas; dagynėjimas; pagynėjimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užgynėti — 1. tr. baigti: Reikia užgynėt dengt stogas Dg. 2. refl. užsikamuoti, galą gauti: Ir užsigynėsi tam raiste, kelmus belupdamas Alv. gynėti; apgynėti; dagynėti; išgynėti; pagynėti; užgynėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”